Daugeliui žmonių pirtis yra gyvenimo būdas. Ne visi žino, kad yra tam tikros taisyklės ir rekomendacijos, kaip laikytis temperatūros režimo, apsilankymų skaičiaus ir buvimo garinėje pirtyje trukmės. Šių taisyklių nepaisymas ne tik pablogina sveikatą ir gadina poilsį, bet ir sukelia rimtų sveikatos problemų.
Taigi, kiek laiko turėtumėte praleisti a pirtis ir kaip dažnai reikia eiti? Mes žiūrime į patarimus, ką daryti – ar ko nedaryti — kai naudojate vieną.
Laikas garinėje neturėtų būti per ilgas, nors viskas yra labai asmeniška. Paprastai manoma, kad vieno žmogaus užteks maždaug keturiems apsilankymams po 8-10 minučių. Apsilankymas pirtyje bus labai naudingas tiems, kuriems reikia pagreitinti medžiagų apykaitos procesus organizme. Jei žmogus garinėje būna per ilgai, sutrinka termoreguliacijos procesai, vėluoja organizmo atsigavimas. Patyrę žmonės sako, kad dalykas, kurio reikia bijoti vonioje, yra perkaitimas. Jos simptomų negalima nepastebėti, nes ateina momentas, kai žmogaus akys pradeda „skraidinti“, svaigsta galva, pradeda tinti, stiprus ar nuobodus skausmas smilkiniuose, gali net prasidėti pykinimas. Be to, žmogus, perkaitęs vonioje, aiškiai girdi spengimą ausyse. Jei besimaudydami pirtyje turite bent vieną iš šių simptomų, turėtumėte nedelsdami iš jos išeiti ir eiti į vėsesnę patalpą.
Jei garinėje gulitės ant suoliuko, nepatartina staigiai pašokti. Norėdami atsistoti, pirmiausia turėtumėte lėtai sėdėti ant suolo, o tada palaipsniui kilti, kad išvengtumėte neigiamo poveikio. Net ir lėtai pakilus nuo viršutinės lentynos ir laikantis taisyklių, vis tiek nerekomenduojama iš karto išeiti. Pirmiausia nusileiskite į apatinį suolą, pasėdėkite keletą minučių, o tada išeikite iš garinės.
Pirminė pirties nauda žmogaus organizmui yra temperatūros diapazonas nuo 60 iki 100 laipsnių, taip pat temperatūros svyravimai tarp oro ir vandens. Kontroliuojama šiluma gali saugiai ir greitai prasiskverbti į žmogaus kūną tik garinėje. Tai tampa pagrindiniu žmogaus kūno audinių šildymo būdu, kai audinių šerdies temperatūra siekia apie 38-40 laipsnių, o audinio apvalkalas gali sušilti iki 50 laipsnių. Dėl to bendra papildoma šiluma organizme padidėja apie dešimt kartų!
Natūralu, kad kūnas negali būti šildomas tokiu būdu ilgą laiką, todėl dažniausiai naudojami vėsinimo būdai, tokie kaip oro vonios, vanduo, dušai, sniegas, baseinai ir kt.
Piktnaudžiaujant tokiomis procedūromis, gali prasidėti atkuriamieji procesai, kurių tikimasi po apsilankymo vonioje. Per ilgas buvimas garinėje ilgainiui gali perkrauti šilumos reguliavimo mechanizmus.
Pasibaigus viešnagei vonioje ar saunoje, griežtai draudžiama staigiai pakilti iš gultų. Tokiose procedūrose svarbūs sklandūs perėjimai iš vienos garinės pirties į kitą.
Nors tolimųjų infraraudonųjų spindulių pirtys yra labai populiarūs norint atsipalaiduoti ir pabendrauti, pirtis treniruotės ar darbo dienos pabaigoje gali būti naudinga jūsų sveikatai.
Širdies darbo gerinimas. Apžvalga rodo, kad dažnas naudojimasis saunoje yra susijęs su širdies nepakankamumu sergančių žmonių širdies veiklos pagerėjimu.
Sumažinti insulto riziką. Ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 600 suomių vyrų ir moterų per kelerius metus, atskleidė, kad dažnas kaitinimasis saunoje nuo keturių iki septynių kartų per savaitę buvo susijęs su sumažėjusia insulto rizika.
Sumažinti demencijos riziką. Panašus tyrimas, kuriame dalyvavo 2 315 suomių vyrų, nustatė ryšį tarp dalyvių naudojimosi saunomis ir sumažėjusios demencijos bei Alzheimerio ligos rizikos.
Mažina uždegimą ir raumenų skausmą. Kituose nedideliuose tyrimuose padaryta išvada, kad žmonių naudojimasis tolimųjų infraraudonųjų spindulių pirtimi gali padėti sumažinti raumenų skausmą po treniruotės, ir nustatyta, kad dažnas naudojimasis saunoje gali padėti sumažinti sisteminį uždegimą. Infraraudonųjų spindulių pirtis buvo naudojama nuo dviejų iki penkių kartų per savaitę.
Remiantis daugeliu medicininių tyrimų, reguliariai lankantis vonia tikrai turi galingą gydomąjį poveikį žmogui. Tokio poilsio rezultatas gali būti savijautos pagerėjimas, svorio kritimas, slėgio normalizavimas, insulino kiekio sumažėjimas.
Pradedančiam lankytojui geriausia sėdėti ant vidutinio gulto. Optimaliai – gulimoje padėtyje, kad kojos būtų viename lygyje su kūnu arba šiek tiek pakeltos. Tai padės sumažinti širdies apkrovą ir paskatins pilnesnį atsipalaidavimą.
Kai neįmanoma užimti gulimos padėties, reikia atsisėsti taip, kad galva ir kojos būtų maždaug tame pačiame lygyje. Faktas yra tas, kad pirties garinėje temperatūra galvos lygyje paprastai būna 15-20 laipsnių aukštesnė nei pėdų lygyje. Todėl jei ilgai stovite garinėje arba sėdite nuleidę kojas, šilumos smūgio rizika gerokai padidėja.
Įeinant į garinę nepageidautina būti statinėje padėtyje. Periodiškai turėtumėte keisti kūno padėtį – iš vienos pusės sklandžiai pasukite ant nugaros, po kurio laiko – ant kitos pusės, tada ant pilvo. Tai prisidės prie tolygesnio viso kūno atšilimo.
Nesikelkite staigiai, ketindami išeiti iš garinės. Atsikėlus iš gulimos padėties, geriausia iš pradžių porą minučių pasėdėti ant suoliuko – tai padės normalizuoti kraujotaką.
Tarp apsilankymų garinėje reikia gerti arbatą ar sultis, visada mažais gurkšneliais. Tai padeda gerina prakaitavimą ir atkuria vandens balansą.
Norint apsilankyti pirtyje, rankšluostis bus tiesiog būtinas ne tik higienos sumetimais, bet ir patogiam buvimui ant labai karštų gultų. Taip pat būtinai dėvėkite veltinio skrybėlę arba vilnonį dangtelį, kad išvengtumėte perkaitimo.
Prieš naudodami atidžiai perskaitykite instrukcijas arba pasitarkite su atitinkamas gamintojas ekspertai. Ypatingais atvejais prieš eidami į pirtį pasitarkite su gydytoju.